visadien

visadien
vìsadien adv. Brš, , Kb, visadiẽn Vrn, visàdien žr. visądien: Su jąj būsi, vìsadien žodžio negirdėsi DrskŽ. Vìsadien lepsi bobos susėdę Drsk. Vìsadien eina lankytojai [ligoninėn] ir eina Žln. Eini eini per vìsadien, kojos pasdaro kap medinės Drsk. Vìsadien ir aguonos grūdo neturė[ja]u burnon Rtn. Jie vìsadien gėrė vakar ir šiandien Rud. Vìsadien ar dirbsi, – vis reikia pasilsėt Mrk. Visadiẽn darbujau . Mes visadiẽn sėdim Azr. Visadien slainikauna be darbo Mrs. Verčia (lyja) vìsadien, nuog ryti pradėj[o] Rtn. Nèlija Vilniun, o čia pila visàdien Drsk.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • visądien — vìsądien adv. Sml, Vlk, visądiẽn Brb, Lš ištisą dieną: Per vìsądien NdŽ. Ej[o] ej[o] jiej visądiẽn, žiūro – miške trobelė (ps.) DrskŽ. Pirma ryte išsivirei ir vìsądien valgei DrskŽ. Lapatojau vìsądien kisielio Drsk. Anas visądiẽn an darbo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ambrinti — am̃brinti ( yti Nč), ina, ino Ūd žr. ambryti: 1. Ko tas šuoj tep am̃brina? Pns. Kas gi ten pas juos yra, kad šuva per visądien am̃brina? Mrs. 2. Ko čia am̃brini kap šuoj? Pns. Gana jau gana – am̃brini nei šį, nei tą Krok. Am̃brina, dantis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apardinėti — 2 apardinėti žr. aparinėti: 1. Per visądien apardinėjau grikius, tai nuilsau Arm. 2. Gg. ardinėti; apardinėti; atardinėti; išardinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • asnava — ×asnavà (l. osnowa, brus. acнoвa) sf. (3b) Vrn, Rod metmenys, apmatai: Nuėmus nuo mestuvų ãsnavą, reikia gražiai surangyt, kad nesusitaršytų siūlai Prl. ^ Tąsos per visądien alkanas kap asnavà Vrnv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • badielioti — badielioti, ioja, iojo tr. 1. žr. badelioti 2: Vakar bobos sodino runkelius, tai visądien duobukes badieliojau Smn. 2. neduoti ramybės, varinėti, uiti: Tu jau jį tik badielioji Krok …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bimbinėti — bimbinėti, ėja, ėjo intr., bim̃binėti, ėja, ėjo Pln slankioti be darbo, bindzinėti, timpinėti: Bimbinėja be jokio darbo Mrk. Tąsos apie kampus, bimbinėja Lp. Bimbinėji ir bimbinėji per visądien patvoriais Arm. Ko bim̃binėji, eik pri darbo! Vkš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • branksoti — branksoti, brañkso, ojo intr. K riogsoti, stūksoti, barkšoti: Akmuo ant dirvos brañkso, t. y. guli J. Grioviuose branksojo sudegusių vagonų griaučiai, apvirtę garvežiai J.Dov. Ten tas namas tuščias brañkso, naudos iš jo nėra jokios Gr. Vilkas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drailiuiti — ×drailiùiti, iùja, iùjo 1. Dglš žr. drailyti: Drailiùja ir drailiùja per visądien kalvėj Ml. 2. intr. bėgti, lėkti: Anas an mergą kas vakaras drailiùja Ml. drailiuiti; išdrailiuiti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drengti — 2 dreñgti, ia, ė intr. Vrn šlapdraba lyti, snigti, darganoti: Visądien dreñgia, kur eisi! Rdm. Sniegas taip dreñgia, kad nei pasirodyti negali Pžrl. Bjaurus oras: dreñgia per dieną – nei važiuoti, nei ant daikto laukti Eiš. Dreñgia drangelė …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”